ei

2 eĩ prt. 1. veiksmo intensyvumui pabrėžti, ypatybės ar kiekybės įspūdžiui sustiprinti: Ei siūbuos rūtelė, vėjelio pučiama TDrIV78(Kls). Ei pikto senio esama! rš. 2. kreipiniui ar klausimui sustiprinti: Eĩ, žirgeli juodbėrėli, ko neėdi žalią žolę Sch146. Ei, tu rūtelė, mano žalioji, o ko pavytai žalia būdama? JD241. Ei ko verki, mergyte, ei ko verki, jaunoji? RD166. 3. kartojimui sustiprinti: Ei pūtė pūtė šiaurus vėjelis, ei barė barė jaunas brolelis JD216. Ei lėkė lėkė raimas sakalėlis JD217. Ei žinau žinau ..., kur aug mano mergužė RD100.